Pageltę, patamsėję, sustorėję ar trupantys kojų nagai gali signalizuoti grybelinę infekciją, mediciniškai vadinamą onichomikoze. Ji gali pažeisti vieną ar kelis nagus, o infekcijai progresuojant nagai tampa trapūs ir ima skilinėti.
Nors dažnai prireikia specialių vaistų, dalis žmonių išbando ir namuose naudojamas priemones. Vis dėlto jų veiksmingumas nevienodas: kai kurios medžiagos yra tiriamos, tačiau patikimų įrodymų, kad jos gali pakeisti gydytojo paskirtą gydymą, dažniausiai nepakanka.
Šis tekstas yra tik informacinio ir patariamojo pobūdžio. Dėl sveikatos ar mitybos klausimų rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju arba vaistininku.
8 priemonės, kurias žmonės bando naudoti nuo nagų grybelio
Į sąrašą patenka arbatmedžių ir raudonėlių aliejai, ozonuoti aliejai, burnos skalavimo skystis, česnakas, obuolių sidro actas, probiotikai bei kitos natūralios medžiagos.
1. Arbatmedžių aliejus
Šis eterinis aliejus pasižymi antiseptinėmis ir galimomis priešgrybelinėmis savybėmis. Nedideli klinikiniai tyrimai leidžia manyti, kad jis gali turėti poveikį nagų grybeliui, tačiau turimų duomenų kol kas nepakanka, kad arbatmedžių aliejus būtų laikomas patikima gydymo alternatyva.
Priemonė gali sudirginti odą ar sukelti alerginę reakciją. Jos negalima nuryti, o naudojant ant odos būtina vadovautis produkto instrukcija.
2. Raudonėlių aliejus
Raudonėlių aliejaus priešgrybelinės savybės taip pat nagrinėjamos. 2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad vietiškai naudota priemonė, kurios sudėtyje buvo šio aliejaus, galėjo pagerinti nagų išvaizdą.
Tačiau šis rezultatas nereiškia, kad grynas raudonėlių aliejus patikimai išgydo infekciją. Koncentruoti eteriniai aliejai gali stipriai paveikti odą, todėl jų nederėtų neįvertinus saugumo tepti tiesiai ant nago.
3. Ozonuoti aliejai
Ozonuoti vadinami, pavyzdžiui, alyvuogių ar saulėgrąžų aliejai, apdoroti ozonu. Laboratoriniai ir kiti tyrimai rodo, kad tam tikromis sąlygomis ozonas gali veikti grybus, mieles bei bakterijas.
Vis dėlto šie duomenys nepatvirtina, kad ozonuoti aliejai veiksmingai gydo žmonių nagų grybelį. Galimas poveikis priklauso nuo konkretaus produkto sudėties, ozono koncentracijos ir naudojimo aplinkybių.
4. Burnos skalavimo skystis
Nagų grybeliui kai kurie žmonės naudoja burnos skalavimo skystį, kuriame gali būti mentolio, timolio ir eukaliptų junginių. Šios medžiagos pasižymi antimikrobinėmis savybėmis.
Tačiau patikimų klinikinių įrodymų, kad toks skystis išgydo nagų grybelį, nėra pakankamai. Todėl jis neturėtų būti vartojamas vietoje gydytojo rekomenduoto gydymo.
5. Česnakas
Česnake esantys biologiškai aktyvūs junginiai gali turėti priešgrybelinių savybių, tačiau norint įvertinti jo veiksmingumą gydant nagų infekcijas reikia daugiau tyrimų.
Susmulkinto ar sutrinto česnako negalima tepti tiesiai ant odos ar po nagu. Jis gali smarkiai sudirginti audinius ir sukelti cheminius nudegimus.
6. Obuolių sidro actas
Obuolių sidro actas kartais naudojamas kaip naminė priemonė dėl galimo antimikrobinio poveikio. 2021 m. laboratoriniame tyrime nustatyta, kad actas galėjo slopinti kai kurių mikroorganizmų augimą.
Vis dėlto laboratorijoje pastebėtas poveikis savaime neįrodo, kad actas išgydys žmogaus nagų grybelį. Be to, koncentruotas actas gali pažeisti ar sudirginti odą, todėl jo nereikėtų naudoti neskiesto ar tepti ant pažeistų vietų.
7. Probiotikai
Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai, kurie tam tikrais kiekiais gali būti naudingi sveikatai. Mokslininkai aiškinasi, ar jie gali padėti palaikyti mikroorganizmų pusiausvyrą ir slopinti kai kurių grybų dauginimąsi.
Jų galima gauti su maistu, pavyzdžiui, valgant jogurtą su gyvosiomis bakterijų kultūromis ar kimči. Tačiau šiuo metu nepakanka duomenų teigti, kad probiotikai išgydo jau išsivysčiusį kojų nagų grybelį.
8. Kitos natūralios priemonės
Moksliniuose tyrimuose vertinamas ir galimas spirulinos, eglių sakų bei propolio ekstrakto poveikis nagų grybeliui.
Nors šios medžiagos turi skirtingų savybių, jų veiksmingumas gydant infekciją nėra pakankamai patvirtintas. Prieš jas bandant verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Nagų grybelis kartais vertinamas tik kaip estetinė bėda, tačiau tam tikrais atvejais jis gali sukelti rimtesnių komplikacijų.
Ypač svarbu nedelsti sergant cukriniu diabetu arba turint nusilpusią imuninę sistemą. Tokiais atvejais nevertėtų pasikliauti vien naminiais metodais – reikalinga gydytojo konsultacija.
Į specialistą taip pat reikėtų kreiptis, jei nagą skauda, infekcija plinta, nagas smarkiai pasikeitė arba būklė negerėja. Panašius nagų pokyčius gali lemti ir kitos ligos, todėl grybelį ne visada galima patikimai nustatyti vien iš išvaizdos.
Gydymas gali užtrukti, nes nagai auga lėtai, o vaistinėms medžiagoms sunku prasiskverbti pro nago plokštelę. Pirmieji pagerėjimo požymiai kartais išryškėja tik po kelių mėnesių, o kai kuriais atvejais prireikia gydytojo paskirtų priešgrybelinių vaistų.
Siekiant sumažinti infekcijos pasikartojimo tikimybę, reikėtų rūpintis pėdų higiena, kruopščiai jas nusausinti, reguliariai trumpinti nagus ir nesidalyti nagų priežiūros priemonėmis su kitais žmonėmis.