Spalis medikų bendruomenėje skiriamas ypatingam dėmesiui krūties vėžio prevencijai. Ši liga išskirtinė tuo, kad pakitimus neretai gali pastebėti pati moteris. Tačiau net apčiuopus neįprastą darinį ne visos iškart kreipiasi į gydytojus. Taip nutiko ir 69 metų šiaulietei Valerijai (vardas pakeistas), kuri gumbelį aptiko maudydamasi, bet medicininės pagalbos ieškojo tik ligai jau pažengus.
Šiandien moteris pasakoja savo istoriją ir ragina kitas nekartoti jos klaidos. Gydytojai pabrėžia, kad į gydymo įstaigą būtina kreiptis kuo anksčiau – nesvarbu, ar darinį moteris užčiuopė pati, ar jis nustatytas atliekant mamografiją.
Gumbelis augo, tačiau gydytojo vizitas vis buvo atidedamas
Valerija ilgą laiką laikė save sveika. Beveik du dešimtmečius ji pas gydytojus lankėsi tik dėl vaistų nuo kraujospūdžio. Moteris dirba fiziškai kaimo sodyboje, prižiūri gėlynus, augina daržoves ir vaisius. Pagal profesiją ji yra miestų ir gyvenviečių apželdinimo technikė, o vėliau pradėta individuali veikla suteikė ne tik pasitenkinimo, bet ir geros savijautos.
Kadangi Valerijos šeimoje žmonės gyvena ilgai, o piktybinių onkologinių ligų atvejų nebuvo, moteris jautėsi saugi. Jos mama sulaukė 90 metų ir turėjo gerybinį auglį, jaunesnė sesuo taip pat turi gerybinį darinį. Krūties vėžio prevencijos programose Valerija nedalyvavo.
Maudydamasi vonioje ji pati užčiuopė auglį. Iš pradžių moteris nemanė, kad jis gali būti pavojingas. Nors pastebėjo, kad darinys didėja ir ima trukdyti liemenėlei, vizitą pas gydytoją atidėliojo, nes vis pritrūkdavo laiko sodo darbams. Dabar Valerija pripažįsta, kad reikėjo įvertinti ir blogiausią scenarijų bei nedelsiant kreiptis pagalbos.
Užsiregistravus pas šeimos gydytoją, tyrimai buvo pradėti greitai. Moteriai paskirta krūtų echoskopija ir pritaikytas „žaliasis koridorius“ – skubi registracija onkologo konsultacijai.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ją konsultavo Chirurgijos klinikos Chirurgijos skyriaus vedėjas, gydytojas chirurgas onkologas Mindaugas Šatkauskas. Valerijai iškart atlikta biopsija. Po savaitės gautas atsakymas patvirtino, kad darinys piktybinis.
Gydytojos onkologės chemoterapeutės Jūratės Liutkutės sprendimu atlikti papildomi tyrimai – kompiuterinė tomografija ir magnetinis rezonansas. Jais nustatyta trečioji onkologinės ligos stadija. Nors žinia buvo sunki, Valerija teigia nepanikavusi.
Apie diagnozę moteris kalba jai būdingu tiesumu ir humoru, pripažindama, kad dėl delsimo kaltina pirmiausia pati save. Savo ligą ji daugiau nei metus gydėsi nuo artimiausiųjų slėpdama net nuo sesers, nes ši, pasak Valerijos, yra labai jautri ir linkusi panikuoti.
Gydymas truko ilgai, o jo padariniai jaučiami iki šiol
Valerijai paskirtas kompleksinis gydymas. Iš pradžių ji patyrė 14 chemoterapijos procedūrų, po kurių auglys sumažėjo maždaug trečdaliu. Vėliau atlikta operacija, kurią sėkmingai atliko gydytojas M. Šatkauskas.
Moteris pasakoja, kad pjūvis gijo gražiai. Nors žinojo, jog paimtas audinys ištirtas ir nustatyta ligos stadija, ji pati rezultatų neklausė – nusprendė, kad svarbiausia, jog auglys pašalintas.
Vis dėlto Valerija neslepia, kad intensyvus gydymas turėjo šalutinį poveikį. Po chemoterapijos vėl paūmėjo prieš maždaug du dešimtmečius nebekamavęs reumatoidinis artritas – ištino rankos. Be to, pablogėjo venų būklė, todėl dabar sunkiau rasti tinkamą vietą kraujui paimti.
Nepaisydama patirtų sunkumų, moteris dėkoja ją gydžiusiai komandai, ypač Chemoterapijos dienos stacionaro slaugytojoms ir gydytojui chirurgui M. Šatkauskui, kurio dėka auglys buvo pašalintas.
Ankstyvas kreipimasis gali pakeisti visą gydymo eigą
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas chirurgas onkologas Mindaugas Šatkauskas sako, kad geriausia situacija susiklosto tada, kai pacientė į medikus kreipiasi ankstyvoje ligos stadijoje. Tai galioja tiek tuomet, kai darinį ji aptinka pati, tiek kai pokyčiai nustatomi atliekant mamogramą.
Gydymo planą kiekvienu atveju sudaro multidisciplininė specialistų komanda: onkologai, chemoterapeutai, radioterapeutai, patologai, rentgenologai ir chirurgai. Sprendimai priimami gavus visų tyrimų, įskaitant biopsiją ir kompiuterinę tomografiją, rezultatus bei įvertinus pacientės amžių, gretutines ligas ir funkcinę būklę.
Operacijos apimtis priklauso nuo auglio rūšies, ligos stadijos, piktybiškumo ir to, kaip darinys reagavo į chemoterapiją. Gali būti šalinama visa krūtis, tik jos dalis arba auglio vieta.
Kai kuriais atvejais chemoterapijos metu auglys visiškai išnyksta. Kad chirurgas galėtų tiksliai nustatyti buvusią jo vietą, prieš gydymą į darinį įterpiamas specialus žymeklis. Jo neprireikia, kai iš anksto aišku, kad bus šalinama visa krūtis, pavyzdžiui, vėžiui esant keliuose židiniuose arba nustačius genų mutacijų.
Nustačius genų mutacijas gali būti atliekama ir profilaktinė mastektomija – sveikos krūties pašalinimas. Jei moteris pageidauja, tos pačios operacijos metu gali būti įdėtas implantas. Kai kada rekonstrukcija atliekama dviem etapais. Valstybė šias operacijas, implantus ir espanderius, arba audinių plėtiklius, kompensuoja iš ligonių kasų.
Gydymo seka priklauso nuo konkrečios ligos
Jei krūties vėžys nėra agresyvus ir nėra stipriai išplitęs, gydymas dažniausiai pradedamas operacija, o vėliau skiriama chemoterapija bei spindulinis gydymas. Esant agresyvesnei ar labiau pažengusiai ligai, pirmiausia taikoma chemoterapija, kartais kartu su biologine terapija. Tokia seka pasirinkta ir Valerijos atveju.
Po chemoterapijos paprastai laukiama tris–keturias savaites, kad atsistatytų kraujo rodikliai, ir tik tada atliekama operacija.
Valerijai operacijos metu pašalintas ne tik krūties auglys, bet ir pažasties limfmazgiai, kuriuose buvo rasta metastazių. Gydytojas M. Šatkauskas paaiškina, kad ankstyvesniais atvejais gali pakakti sarginių limfmazgių biopsijos: pašalinamas vienas ar du limfmazgiai ir skubiai ištiriama, ar juose yra metastazių. Jei jų nerandama, daugiau limfmazgių nešalinama. Valerijai toks būdas netiko, nes echoskopija jau parodė metastazes, todėl limfmazgius teko pašalinti tos pačios operacijos metu.
Ankstyvoje stadijoje gydymas pacientėms būna paprastesnis. Į ligoninę jos gali atvykti ryte, būti išoperuotos ir dar tą pačią dieną išvykti namo. Pašalinus visą krūtį ligoninėje dažniausiai praleidžiamos dvi–trys paros, o vyresnėms ar toliau gyvenančioms moterims dėl reikalingos priežiūros gali tekti pasilikti ir savaitę.
Po krūties vėžio operacijos lovos režimas nereikalingas. Mastektomijos ar rekonstrukcijos dieną pacientės keliasi, vaikšto ir valgo, o namo dažnai išleidžiamos anksti. Vėliau jos atvyksta chirurgo konsultacijoms ir perrišimams.
Tačiau operacija gydymo neužbaigia, ypač kai liga pažengusi ir metastazavusi. Valerijai ir toliau reikės reguliariai lankytis pas onkologą. Sugijus žaizdai jos dar laukia imunoterapija ir spindulinis gydymas, kurie, pasak M. Šatkausko, būtini siekiant sumažinti tikimybę, kad vėžys sugrįš.