Jei gydymo įstaigoje jūsų prašoma sumokėti už paslaugą, tyrimą ar medicinos priemonę, neskubėkite traukti piniginės. Pirmiausia verta išsiaiškinti, ar konkrečią paslaugą apmoka ligonių kasa ir už ką tiksliai prašoma susimokėti.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos, kai privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas žmogus dėl jų kreipiasi nustatyta tvarka į gydymo įstaigą, turinčią sutartį su ligonių kasa. Tais atvejais, kai būtinas siuntimas, pacientas jį taip pat turi turėti.
Esant šioms sąlygoms, už gydytojo paskirtą gydymą ir jam reikalingas priemones pacientui negali būti taikomos priemokos nei valstybinėje, nei privačioje gydymo įstaigoje.
Valstybinės ligonių kasos Įstaigų priežiūros Vilniaus skyriaus patarėja Julija Valienė aiškina, kad į ligonių kasos apmokamos paslaugos kainą įtraukiami visi gydymui reikalingi elementai: gydytojo konsultacija, tyrimai, procedūros ir medicinos priemonės. Todėl už gydytojo paskirtą ligonių kasos apmokamą kraujo, radiologinį ar kitą tyrimą papildomai mokėti nereikia.
Kada gali tekti primokėti dalį sumos?
Kai kuriais atvejais pacientas gali pasirinkti brangesnę medicinos priemonę, nors yra ir ligonių kasos kompensuojama alternatyva. Tokia galimybė numatyta, pavyzdžiui, atliekant endoprotezavimo, kataraktos ir kitas operacijas. Ji taikoma Vyriausybės patvirtintame sąraše nurodytoms priemonėms:
- kelio, klubo, peties, čiurnos, alkūnės ir riešo sąnarių endoprotezams;
- implantams, naudojamiems atliekant artroskopines operacijas.
Prieš pacientui pasirenkant mokamą variantą, jam pirmiausia turi būti pasiūlyta ligonių kasos apmokama priemonė, už kurią primokėti nereikia. Jeigu žmogus savo noru pasirenka brangesnę alternatyvą, jis moka ne visą jos kainą, o tik kainų skirtumą tarp kompensuojamos ir pasirinktos priemonės.
Gydymo įstaiga privalo žodžiu ir raštu aiškiai paaiškinti, kuo priemonės skiriasi ir kokio dydžio būtų priemoka. Pacientas, sutikęs mokėti, turi pasirašyti tokį sutikimą.
Už ką gydymo įstaigoje mokėti vis dėlto reikia?
Įprastai ligonių kasa nekompensuoja nemedicininių patogumų, kurie nėra būtini gydymui. Tai gali būti vienvietė palata, individualus maitinimas, artimųjų apgyvendinimas, asmeninis asistentas ar kitos papildomos komforto paslaugos. Jas pasirinkęs pacientas turi sumokėti visą nustatytą kainą.
Vis dėlto, jei vienvietė palata, individualus maitinimas, asistentas ar kitos sąlygos reikalingos dėl paciento sveikatos būklės arba infekcijų kontrolės, jos nelaikomos paprasčiausiu patogumu. Tokiu atveju privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas pacientas mokėti neturi.
Pacientas taip pat moka už paslaugas, įtrauktas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą. Jam priskiriamos kosmetinės chirurgijos operacijos, kosmetologinės procedūros, akupunktūra, sveikatos patikrinimas norint gauti vairuotojo pažymėjimą ir kitos sąraše nurodytos paslaugos.
Ką išsiaiškinti prieš pasirašant ir mokant?
Gydymo įstaigoje verta paklausti, ar egzistuoja nemokama alternatyva, už ką konkrečiai prašoma mokėti ir kokia būtų tiksli suma. Tokie klausimai gali padėti išvengti nepagrįstų išlaidų.
Jeigu pateiktas paaiškinimas neaiškus, pacientas neturėtų skubėti pasirašyti sutikimo mokėti. Prieš atsiskaitydamas jis gali kreiptis į ligonių kasą ir pasitikslinti, ar mokestis yra pagrįstas.
Jeigu žmogus jau sumokėjo, tačiau vėliau suabejojo, ar tai buvo būtina, pirmiausia reikėtų raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Jei gautas atsakymas netenkina, ligonių kasai galima pateikti rašytinį kreipimąsi ir pridėti gydymo įstaigos paaiškinimą.
Pacientas neturėtų pats spėlioti, ar už sveikatos priežiūros paslaugą privalo mokėti. Visą reikalingą informaciją suprantamai turi suteikti gydymo įstaiga.