Vyresniame amžiuje sveikatos rūpesčių dažnai daugėja, tačiau kartu išlieka ir klaidingi įsitikinimai, perduodami artimųjų, kaimynų ar susiformavę iš senų įpročių. Vieni žmonės „dėl visa ko“ laiko netinkamų vaistų, kiti, išvydę prastesnius tyrimų rezultatus, imasi kraštutinių sprendimų. Dar kiti mano, kad vaistažolės negali pakenkti.
„Eurovaistinės“ vaistininkės aptarė dažniausiai girdimus mitus ir paaiškino, kaip savo sveikata rūpintis saugiau.
Brandaus amžiaus žmonėms sveikata tampa vienu svarbiausių prioritetų. „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) duomenimis, 32,5 proc. vyresnio amžiaus žmonių rūpinimąsi savimi pirmiausia sieja su fizine ar emocine sveikata. Tarp visų šalies gyventojų taip mano 19,4 proc.
Vyresni žmonės taip pat dažnai susiduria su konkrečiais sveikatos sunkumais: 40,5 proc. nurodo sąnarių skausmus ar judėjimo problemas, 33,4 proc. – padidėjusį kraujospūdį, 26,4 proc. – širdies ir kraujagyslių sutrikimus, o 14,5 proc. – kitas lėtines ligas, pavyzdžiui, cukrinį diabetą ar autoimunines ligas.
Augant sveikatos problemų skaičiui, dažnai daugėja ir vartojamų vaistų bei papildų. Vis dėlto vaistininkės pastebi, kad šioje srityje nemažai įtakos turi seni įpročiai ir klaidingos „tiesos“, galinčios sukelti rimtų pasekmių.
1. Nitroglicerinas nėra vaistas, kurį reikėtų vartoti savo nuožiūra
Vaistininkė Jelena Deksnienė vienu ryškiausių pavyzdžių vadina įprotį nešiotis nitrogliceriną „dėl visa ko“. Anksčiau buvo manoma, kad pajutus nemalonų pojūtį širdies plote šį vaistą būtina iš karto pavartoti. Tačiau toks sprendimas gali būti pavojingas.
Nitroglicerinas stipriai plečia kraujagysles, todėl savavališkai pavartotas gali staigiai sumažinti kraujospūdį ir sukelti sąmonės netekimo pavojų. Jį vartoti galima tik gydytojui paskyrus.
Vietoje nitroglicerino rankinėje vaistininkė siūlo turėti validolio, kurio sudėtyje yra valerijono ir kuris veikia raminamai. Vis dėlto prieš pasirenkant ir šią priemonę geriausia pasitarti su specialistu, žinančiu konkrečius žmogaus sveikatos nusiskundimus.
2. Visiškai atsisakyti druskos taip pat nereikėtų
Vaistininkės pastebi ir kitą klaidą: sužinoję apie padidėjusį cholesterolį ar kraujospūdį, kai kurie žmonės visiškai išbraukia druską iš savo mitybos.
Vaistininkė Jovita Aleknienė primena, kad nors per didelis druskos kiekis nėra naudingas, natris organizmui yra būtinas. Jo trūkumas gali sukelti silpnumą, galvos skausmą ir pykinimą, o sunkesniais atvejais – sumišimą, koordinacijos sutrikimus ar kitus negalavimus. Vyresniame amžiuje tai ypač aktualu, nes žmogus gali vartoti ir kitų vaistų arba sirgti lėtinėmis ligomis.
3. Šaldytuvas ne visada prailgina akių lašų naudojimą
Vaistams gali pakenkti ir netinkamos laikymo sąlygos. Vienas dažnesnių pavyzdžių – akių lašai, dedami į šaldytuvą tikintis, kad taip jie ilgiau išliks tinkami naudoti.
J. Aleknienė pabrėžia, kad preparatą šaldytuve laikyti reikia tik tada, kai tai aiškiai nurodyta ant pakuotės. Akių lašų tinkamumo laiką dažniausiai lemia ne temperatūra, o sterilumas. Jei buteliukas ilgą laiką buvo atidarytas, šaldytuvas jo nepadarys saugaus. Tokius lašus geriau išmesti, o pasikartojus problemai – kreiptis į vaistinę ir įsigyti naujų.
Namų vaistinėlę rekomenduojama tikrinti reguliariai: geriausia kas pusmetį, tačiau bent kartą per metus tai padaryti reikėtų. Taip galima pastebėti pasibaigusio galiojimo vaistus, neaiškios paskirties preparatus ar priemones, laikomas vien iš įpročio.
4. Vaistažolės gali keisti vaistų poveikį
Vienas klaidingiausių įsitikinimų – kad vaistažolės yra visiškai nekenksmingos ir jas galima vartoti neribotai, net jei žmogus geria kitus vaistus. J. Deksnienė kaip pavyzdį pateikia jonažolę, dažnai vartojamą pablogėjusiai nuotaikai, ypač rudenį. Ji gali paveikti kepenų fermentus ir pakeisti kai kurių vaistų veikimą.
Žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus, atsargiau reikėtų rinktis ir tai, kas gali turėti įtakos kraujo krešėjimui. Tarp tokių priemonių minima dideli ginkmedžio, dilgėlių, imbiero ar česnako kiekiai, taip pat stipri žalioji arbata. Vaistininkės teigimu, tai nebūtinai reiškia, kad šių produktų reikia visiškai atsisakyti, tačiau tarp jų ir aspirino ar kitos kraują veikiančios tabletės reikėtų daryti kelių valandų pertrauką.
Atsargiau saldymedžio preparatus turėtų vartoti žmonės, kuriems kaupiasi skysčiai arba kurie geria kraujospūdį reguliuojančius vaistus. Mėtos gali būti nepalankios besiskundžiantiems refliuksu. Kadangi galimų sąveikų yra daug, specialistė pataria savarankiškai neeksperimentuoti ir pasitarti su vaistininku arba gydytoju.
5. Kaimynės patirtis nėra gydymo planas
Vaistininkės taip pat ragina nesirinkti gydymo pagal kitų žmonių patirtį. Tai, kas padėjo kaimynei, gali netikti kitam žmogui, nes svarbios visos aplinkybės – sveikatos būklė, kiti vartojami vaistai ir ligos. Bendrą situaciją gali įvertinti tik specialistas.
Atsargumo reikia ir vartojant papildus. Klausydami patarimų žmonės kartais neįvertina, kad keliuose preparatuose gali būti ta pati veiklioji medžiaga. Tuomet bendra jos dozė gali tapti per didelė. Dėl to į vaistinę verta atsinešti vartojamų preparatų pavadinimus arba jų nuotraukas – taip specialistui bus lengviau pateikti tikslesnį patarimą.
Ne visada saugu ir savarankiškai grįžti prie anksčiau gydytojo paskirto vaisto, jei senas negalavimas sugrįžo po metų ar kelerių. Jei vaistas buvo skiriamas periodiškai dėl pasikartojančios problemos, vaistininkas gali padėti, tačiau ūmesnės ar neaiškios situacijos atveju nukreips pas gydytoją. Vaistininkės pabrėžia, kad klausimai vaistinėje užduodami tam, kad būtų galima geriau suprasti situaciją ir padėti saugiai.