Lietuvoje naminės degtinės tradicija niekur nedingo – policija kasmet išaiškina šimtus nelegalių bravorų. Dažniausiai jų savininkams skiriamos baudos, o įranga konfiskuojama, tačiau po kurio laiko kai kurie nubausti gamintojai miškuose vėl įsirengia slaptas gamyklėles.
Seime diskusijos dėl naminukės įteisinimo truko ne vienus metus. Prieš dvejus metus buvo priimtas įstatymas, leidžiantis ją gaminti legaliai, tačiau per visą šį laikotarpį neatsirado nė vieno žmogaus, kuris tokia galimybe pasinaudotų.
Bravorai slepiami miškuose
Samanė, samagonas, naminukė – taip vadinamas gėrimas, nors ir nelegalus, daliai lietuvių tebėra puoselėjama tradicija. Policijos pareigūnai kasmet sulaiko šimtus žmonių, užsiimančių tokia veikla. Dažniausiai bravorai įrengiami miškuose ar kitose sunkiai pastebimose vietose. Vienas veikiantis bravoras buvo rastas ir Žemaitijos kaimo vietovėje.
Policijos atstovas Ramūnas Matonis teigė, kad nelegalūs gamintojai įrangą dažniausiai slepia miškuose, apleistose teritorijose ar laukuose, nors naminukė kartais verdama ir namuose bei ūkinėse patalpose.
Už nelegalią naminės degtinės gamybą ir platinimą Lietuvoje gali būti skirta iki 780 eurų bauda. Tačiau pareigūnams aptikus bravorą, paprastai konfiskuojama ir visa gamybos įranga.
Įstatymas leido tik labai ribotą gamybą
Naminukės legalizavimo klausimas Seime buvo keliamas ne kartą. Dar 2002 metais išrinkti parlamentarai mėgino ją įteisinti, tačiau tuomet balsų pritarimui nepakako. Prieš dvejus metus liberalo Eugenijaus Gentvilo iniciatyva vis dėlto sulaukė palaikymo.
E. Gentvilas pasakojo, kad iš pradžių siūlė vienam žmogui per metus leisti pasigaminti iki tūkstančio litrų naminės degtinės. Tačiau Seimas nustatė gerokai mažesnį – 100 litrų – limitą. Be to, gamyba leista tik kaimo turizmo sodybose ir tik jų svečiams.
Procesą papildė ir nemažai formalumų: apie gamybą prieš ją ir po jos reikia informuoti Maisto ir veterinarijos tarnybą, produktą specialiai ženklinti, matuoti bei registruoti. Jo pardavinėti negalima – naminuke leidžiama tik vaišinti sodybos svečius.
Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Aistė Prielgauskaitė nurodė, kad produktas turi būti sertifikuotas kaip tautinio paveldo gaminys. Taip pat būtina tiksliai registruoti pagamintą kiekį, gamybos vietą, įrangą ir kitus identifikacinius duomenis.
Įstatymo priėmimui priešinosi ir alkoholio žalą akcentavę politikai. Seimo narė Agnė Širinskienė teigė, kad alkoholis kenkia sveikatai, o valstybė jau susiduria su didelėmis jo vartojimo problemomis.
Per dvejus metus – nė vieno prašymo
Vis dėlto nustatytos sąlygos nesudomino nė vieno potencialaus gamintojo. Per dvejus metus Maisto ir veterinarijos tarnyba nesulaukė nė vieno kreipimosi dėl legalios naminukės gamybos.
A. Prielgauskaitė sakė, kad tai galima vertinti kaip ženklą, jog žmonės nesirenka šio kelio tokiam produktui gaminti. Tikėtina, kad dėl 100 litrų limito ir sudėtingų procedūrų neapsimoka net pradėti gamybos.
E. Gentvilas pripažino pats negalėjęs paragauti legalios naminukės, tačiau pabrėžė, kad jam svarbiausia buvo ne asmeninė patirtis, o galimybė šią veiklą Lietuvoje įteisinti.
A. Širinskienė į naminukės legalizavimą žvelgia kritiškai. Jos teigimu, Lietuvoje yra daug kitų tradicijų, kurias verta puoselėti, pavyzdžiui, kanklių muziką ir sutartines.
Tuo metu E. Gentvilas mano, kad naminukės rinkoje veikia įprasti paklausos ir pasiūlos dėsniai. Jo vertinimu, griežti ribojimai nesunaikino nelegalaus produkto, tačiau legalaus varianto rinkoje taip ir neatsirado.
Nelegalią degtinę pareigūnai periodiškai išpila tūkstančiais litrų. Nors tokie vaizdai kai kam gali būti nemalonūs, nesilaikant gamybos technologijų naminukė gali kelti pavojų sveikatai ir gyvybei. Lietuvoje yra buvę atvejų, kai jos vartojimas baigėsi apsinuodijimu ir mirtimi.