Šiemet iš Registrų centro buvo pavogti daugiau nei pusės milijono gyventojų duomenys. Žmonės, sužinoję, kad jų informacija pateko tarp nutekintų duomenų, gali pretenduoti į kompensaciją net tuo atveju, jei iš jų sąskaitų nedingo pinigai ir jų vardu nebuvo sudaryti neteisėti sandoriai.
Dėl šio incidento į teismą besikreipiantys gyventojai prašo kiekvienam priteisti po 5 tūkst. eurų už patirtus išgyvenimus. Tokią sumą grupės byloje nurodo advokatų kontora „HubLegal“. Ar kompensacijos bus skirtos ir kokio dydžio jos bus, spręs teismas.
Kontoros teigimu, kol kas dar sprendžiama, kuris teismas nagrinės grupinę bylą.
Kas gali reikalauti žalos atlyginimo, kokios sumos galima tikėtis ir kiek kainuotų teisinis procesas, naujienų portalui tv3.lt paaiškino advokatų kontoros WIDEN partnerė, duomenų apsaugos ekspertė advokatė Asta Macijauskienė.
Advokatė pabrėžė, kad šiose bylose neatstovauja nei gyventojams, nei institucijoms, taip pat nėra grupės ieškinio dalyvė.
Kada galima prašyti kompensacijos?
A. Macijauskienės aiškinimu, neturtinė žala apima dėl duomenų nutekėjimo patirtą baimę, išgyvenimus ir nesaugumo jausmą. Teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo nustato Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR).
Taigi kompensacijos galima siekti ir tada, kai žmogus nepatyrė tiesioginių finansinių nuostolių bei jo vardu nebuvo sudaryta neteisėtų sandorių.
Teismų praktika pripažįsta, kad baimė dėl galimo neteisėto asmens duomenų panaudojimo ateityje gali būti pagrindas neturtinei žalai atsirasti. Vis dėlto vien pasakymo, jog dėl nutekėjimo žmogus jaučia nerimą, nepakaks.
Teismas vertins, ar išgyvenimai buvo realūs, ar jie susiję būtent su konkrečiu duomenų saugumo pažeidimu ir kokių neigiamų padarinių kilo.
Ar visiems bus priteista po 5 tūkst. eurų?
Spręsdamas dėl kompensacijos, teismas gali atsižvelgti į tai, kokie duomenys buvo nutekinti, ar jie tapo vieši ir ar buvo panaudoti neteisėtais tikslais. Taip pat svarbu, kokio stiprumo ir trukmės buvo žmogaus išgyvenimai, kokių pasekmių kilo bei ar institucijos po incidento padėjo jas sumažinti.
Lietuvoje tokio pobūdžio bylų praktika dar tik formuojasi, todėl nusistovėjusių kompensacijų dydžių nėra.
A. Macijauskienė pateikė vienos išskirtinai skaudžių bylų pavyzdį: 15 000 eurų kompensacija buvo priteista ieškovei, kurios neteisėtai pasisavinti jautrūs asmens duomenys buvo paviešinti ir panaudoti ją šantažuojant.
Tačiau ši byla išsiskyrė itin sunkiomis pažeidimo pasekmėmis, todėl joje priteista suma nelaikytina įprastu kompensacijos dydžiu. Kai padariniai būna lengvesni, priteisiamos sumos paprastai yra gerokai mažesnės, o kai kuriais atvejais – tik simbolinės.
Dėl to ir Registrų centro duomenų nutekėjimo atveju nereikėtų manyti, kad visiems nukentėjusiesiems bus skirtos didelės kompensacijos.
Kokie įrodymai gali padėti teisme?
Siekiant žalos atlyginimo, gali būti naudingi Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) tyrimo rezultatai. Spalio 16 dieną inspekcija paskelbė nustačiusi, kad Registrų centras, Migracijos departamentas ir Informatikos ir ryšių departamentas pažeidė duomenų apsaugos reikalavimus.
Jeigu šis sprendimas nebus apskųstas, gyventojams teisme bus lengviau įrodyti vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus. Techninių incidento aplinkybių jiems nebereikės aiškintis vieniems, nes didelę dalį jų jau ištyrė ir įvertino VDAI.
Vis dėlto kiekvienas žmogus atskirai turės pagrįsti jam padarytą žalą. Advokatė pataria išsaugoti Registrų centro pranešimus apie nutekėjusius duomenis, taip pat fiksuoti po incidento gautas įtartinas žinutes, skambučius ir bandymus sukčiauti.
Teismui gali būti svarbūs ir nuoseklūs paties žmogaus paaiškinimai apie dėl įvykio kilusį nerimą, nesaugumo jausmą, pasikeitusius kasdienius įpročius ar papildomas saugumo priemones. Jei pasekmės buvo rimtesnės, jas gali padėti įrodyti medicininiai dokumentai, pavyzdžiui, gydytojo ar psichologo konsultacijų įrašai.
Neprisijungėte prie grupinio skundo? Dar ne viskas prarasta
Prie „HubLegal“ organizuojamo grupinio skundo gyventojai galėjo prisijungti iki spalio 8 dienos. Kontora teigia ateityje planuojanti antrą grupinį skundą, tačiau informaciją apie registraciją į jį paskelbs atskirai.
Taip pat galima savarankiškai kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo. Dalyvauti grupės ieškinyje nėra būtina norint ginti savo teises.
Prisijungimo prie grupės terminas nėra tas pats, kas terminas pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Tokiems reikalavimams taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas. Jis skaičiuojamas nuo tada, kai žmogus sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.
Kiek gali kainuoti byla?
Jeigu žmogus nusprendžia kreiptis individualiai, už teisinę pagalbą jis turi mokėti pats.
Galutinės išlaidos priklauso nuo bylos sudėtingumo, reikalingų įrodymų ir susitarimo su advokatu dėl honoraro. Grupinė byla šiuo požiūriu gali būti patrauklesnė, nes bendros teisinės išlaidos paskirstomos didesniam nukentėjusiųjų skaičiui.
„HubLegal“, vedanti Registrų centro duomenų vagystės grupės bylą, viešai skelbia taikanti 30 proc. atlygį nuo konkrečiam žmogui priteistos arba taikos sutartimi sutartos kompensacijos. Už paslaugas mokėti reikėtų tik tuo atveju, jei reikalavimas būtų visiškai arba iš dalies patenkintas.
Pavyzdžiui, gavus 1 000 eurų kompensaciją, advokatams pagal tokį susitarimą tektų 300 eurų.
Tačiau sėkmės atlygis nereiškia, kad pralaimėjus bylą žmogus nepatirs jokių išlaidų. Pagal bendrąsias bylinėjimosi taisykles pralaimėjusiai šaliai gali tekti atlyginti pagrįstas kitos šalies bylinėjimosi išlaidas.