Kol vieni žmonės naktį išmiega be pertraukų, kiti nuolat prabunda maždaug 3 valandą ryto ir nebesugeba užmigti. Pasikartojant tokiems epizodams verta išsiaiškinti, kas juos sukelia ir kaip būtų galima susigrąžinti kokybišką poilsį.
Miegas yra svarbus fizinei ir emocinei sveikatai. Todėl nuolatinis prabudimas tuo pačiu metu gali reikšti, kad į jūsų organizmo siunčiamus signalus reikėtų atkreipti dėmesį, rašė theheartysoul.
Kodėl prabundama tarp 3 ir 5 valandos?
Naktinių prabudimų priežastys gali būti įvairios – nuo patiriamos įtampos iki sveikatos sutrikimų. Nustačius tikėtiną priežastį, lengviau pasirinkti tinkamus sprendimus.
Pats prabudimas naktį nėra neįprastas. Daugelis žmonių tai patiria kelis kartus per naktį, tačiau greitai vėl užmiega ir to net nepamena.
Miegas susideda iš pasikartojančių ciklų: budrumo, lengvojo ir giliojo miego bei REM fazės, kurios metu sapnuojame. Pirmoje nakties dalyje daugiau laiko praleidžiame giliai miegodami, o artėjant rytui pailgėja REM fazės.
Vis dėlto jeigu prabudę apie 3 valandą nebegalite užmigti, tai gali rodyti, kad miegą trikdo tam tikras veiksnys.
Viena dažniausių priežasčių – stresas. Darbo rūpesčiai, santykiai, šeimos reikalai ir sudėtinga geopolitinė padėtis veikia nervų sistemą.
Įtampa gali pakeisti hormonų pusiausvyrą ir suaktyvinti simpatinę nervų sistemą. Tuomet organizmas tampa budresnis: gali padažnėti širdies ritmas, pakilti kūno temperatūra, todėl vėl užmigti tampa sunkiau.
Trumpalaikis stresas dažniausiai sumažėja išnykus jį sukėlusiai situacijai. Tačiau užsitęsus įtampai verta kreiptis į specialistus. Kai kuriems žmonėms padeda joga, kvėpavimo pratimai, meditacija ar ramesnė vakaro rutina.
Nemiga, kuriai būdingi sunkumai užmiegant arba išlaikant miegą, kamuoja maždaug 10–20 proc. žmonių. Jei naktiniai prabudimai kartojasi, reikėtų pasitarti su gydytoju, kuris padės parinkti gydymo būdą.
Miegas taip pat keičiasi su amžiumi. Sutrumpėjus giliojo miego fazei, žmogus gali tapti jautresnis šviesai ir triukšmui. Vyresni žmonės be to dažniau vartoja vaistus, galinčius paveikti miegą, todėl dėl galimų sprendimų verta pasikalbėti su gydytoju.
Kokybiškam poilsiui gali trukdyti ir kai kurie medikamentai, įskaitant diuretikus, vaistus nuo peršalimo, antidepresantus, beta blokatorius bei kortikosteroidus. Įtarus, kad miego sutrikimai susiję su vartojamais vaistais, jų keitimo galimybes būtina aptarti su gydytoju.
Sveikatos problemos
Miegą gali trikdyti įvairūs sveikatos sutrikimai. Jie kartais sukelia skausmą, dusulį, dažną norą šlapintis ar kitus nemalonius pojūčius, dėl kurių žmogus prabunda. Pastebėjus tokius simptomus, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kasdieniai įpročiai
Miego ritmui įtakos turi ir gyvenimo būdas. Ekranų skleidžiama šviesa vakare, alkoholis ar kofeinas, vartojami vėlai, sunkus maistas prieš miegą, fizinio aktyvumo stoka bei vėlyvas dienos snaudimas gali apsunkinti poilsį.
Peržvelgus savo vakaro rutiną kartais pakanka kelių pakeitimų, kad miegas taptų gilesnis ir rečiau nutrūktų.
Kaip pagerinti miegą?
Poilsiui naudinga laikytis pastovaus režimo: kasdien eiti miegoti ir keltis panašiu metu.
Dieną reikėtų būti fiziškai aktyviems, po pietų nebegerti kofeino, vėlai vakare vengti alkoholio, o vakarieniauti likus bent porai valandų iki miego.
Retkarčiais prabusti tarp 3 ir 5 valandos ryto yra normalu. Tačiau jei tai vyksta nuolat ir trukdo kasdieniam gyvenimui, reikėtų pasitarti su gydytoju.